Dviem arba trimis raidėmis pažymėtas kalbos pavadinimas, paprastai sudarytas iš tos kalbos originalaus pavadinimo raidžių.

Dviraidžių kodų pavyzdžiai:
    LT LieTuvių,
    DE DEutch (vokiečių),
    EL ELenika (graikų).

Dviraidžius kalbų pavadinimus apibrėžia standartas ISO 639-1. Daugelio kalbų kodai sutampa su jų valstybių kodais.

Trijų raidžių kalbų pavadinimus apibrėžia standartas ISO 639-2.

Plg. kalbos identifikatorius.